Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas montesori mokykloje

Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata

  1. Vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Montesori pedagogikos samprata (Žin.,2004Nr.104-3854) ir Ikimokyklinių ugdymo programų kriterijų aprašu (patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2005m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.ISAK-627) parengtomis Ikimokyklinio ugdymo programomis, ugdymo procesas ikimokyklinėje montesori grupėje organizuojamas atsižvelgiant į vaiko asmenybės raidos tarpsnius per savitą, vaiko raidos tarpsnius atitinkančią aplinką, mokytojo –vaiko raidos stebėtojo, skatintojo ir padėjejo vaidmenį. Individualaus ugdymosi principas paruoštoje aplinkoje įgyvendinamas sudarant sąlygas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikams laisvai rinktis ugdomąją medžiagą, partnerius, laiką ir vietą.
  2. Vaiko pasiekimai -tai įgytos kompetencijos: vertybinės nuostatos, gebėjimai, patirtis.
  3. Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas – būtina kokybiško ugdymo(si) proceso dalis, nuolatinis informacijos apie vaiką kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas.
  4. Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslas – padėti vaikui sėkmingai ugdytis, bręsti kaip asmenybei.
  5. Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo uždaviniai: padėti pedagogui įžvelgti prigimtinių vaiko galių sklaidą ir kurti ugdymo reikmėm pritaikytą aplinką, suteikti tėvams informaciją apie vaiko ugdymąsi, nustatyti ugdymo programos kokybę.
  6. Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo principai: pagarba vaiko individualumui, objektyvumo, sąžiningumo, konfidiencielumo.

Vaiko pasiekimų požymiai ir kriterijai

  1. Specialiai paruoštoje ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo aplinkoje ugdymo priemonės yra pritaikytos atitinkamoms ugdymo veiklos sritims, laikantis įstaigos parengtų ugdymo programų. Pagal ugdymo veiklos sritis paruošta aplinka sudaro galimybę vaikui tenkinti savo poreikius, tėvų ir pedagogų lūkesčius, siekti individualių savo pasiekimų pažangos.
  2. Montesori grupės veiklos sritys, vaiko veiksenos ir ugdytini gebėjimai:
    1. Gyvenimo praktikos pratimų erdvejė dirbdami vaikai:
      1. koordinuoja judesius;
      2. lavina smulkiąją ir stambiąją raumenų motoriką;
      3. formuoja atsakomybės jausmą;
      4. įgyja socialinius įgūdžius;
      5. lavina vaizduotę, mąstymą, koncentruoja dėmesį;
      6. patenkina prigimtinį tvarkos poreikį;
      7. formuoja pasitikėjimo savimi jausmą;
      8. pasijaučia reikalingi visuomenės gyvenime;
      9. išmoksta saugoti ir mylėti aolinką;
      10. ugdo valią, formuoja vidinę discipliną;
      11. tenkina prigimtinį poreikį prasmingai veiklai
    2. Pojūčių lavinimo erdvėje , vaikai dirbdami su pojūčių lavinimo priemonėmis:
      1. formuoja juslines sąvokas, skatinami visais jutimais tyrinėti skonio ir uoslės, spalvų ir garsų derinius, formų ir dydžių įvairovę;
      2. susipažįsta su matematikos, geometrijos pradmenimis (kiekio sąvoka, geometrinių figūrų, kūnų pavadinimais);
      3. ruošia ranką rašymui;
      4. koordinuoja judesius, lavina smulkiąją, stambiąją motoriką;
      5. lavina kūrybinę vaizduotę, kūrybinio mąstymo pradmenis (gebėjimą kurti savitus variantus, drąsiai reikšti savo mątymą, atrasti, keisti, modeliuoti)
      6. patenkina įgimtą tvarkos ir prasmingos veiklos poreikį
    3. Matematikos įgūdžių sudarymo erdvėje dirbdami su priemonėmis vaikai:
      1. formuoja tvarkos ir tikslumo pajautimą;
      2. ugdo judesio kultūrą, tobulina gebėjimą koordinuotai vaikščioti, nešti priemonę, derinti kojų ir rankų judesius, lavina smulkiąją motoriką ( ruošia ranką rašymui)
      3. ugdo psichines galias: abstraktų mąstymą, valią, dėmesio koncentraciją, vaizduotę, orentaciją erdvėje, ritmo pajautimą, lavina atminties operacijas (įsiminimą, atgaminimą, išlaikymą)
      4. įgyja matematinių žinių: susiformuoja matematines sąvokas, išmoksta skaičiuoti,susipažįsta su skaitmenimis, geba juos užrašyti, perskaityti;
      5. pasiruošia sudėties, atimties, dalybos, daugybos veiksmams.
    4. Kalbos ugdymo erdvėje vaikai:
      1. ugdo sakytinę kalbą: mokosi bendrauti su bedraamžiais ir kitais savo aplinkos žmonėmis, skatinamas prasmingai kalbėti,atsižvelgiant į vaiko individualių kalbėjimo stilių, ugdo gebėjimą reikšti mintis, pasakoti patirtus įspūdžius, reikšti savo nuomonę;
      2. ugdo rašytinę kalbą netiesiogiai: ruošia ranką rašymui, veikdamas gyvenimo praktikos pratimų, pojūčių lavinimo, matematikos, mokslo erdvėse;
      3. tenkina spontaniško rašymo poreikį (judamasis raidynas);
      4. susiformuoja pirminius taisyklingos rašybos įgūdžius (šiurkščios raidės)
      5. supranta, kad mintis, jausmus galima išreikšti rašytine kalba, raštu;
      6. skaito
    5. Pasaulio pažinimo erdvėje vaikai:
      1. Formuoja pagarbą gyvąjai ir negyvąjai gamtai, savigarbą ir pagarbą kitiems;
      2. supranta laiko tėkmės įtaką gyvąjai gamtai;
      3. gauna elementarias žinias apie gamtą, supančią aplinką, kurios padės pažinti pasaulį, išsiugdyti vertybines nuostatas
      4. pradeda suvokti gamtos vientisumą, harmoniją bei įvairovę;
      5. turi galimybę stebėti gamtą, atlikti paprastus stebėjimus, bandymus, ieškoti atsakymų į jiems iškilusius klausimus;
      6. domisi aplinkiniu pasauliu, bando įžvelgti reiškinių ryšius laiko, erdvės bei jų raidos aspektais;
      7. formuoja pagarbą savo tautos tradicijoms, etnokultūriniam savitumui;
      8. atviras kitų šalių tradicijų įvairovei.
    6. Meno erdvėje vaikai:
      1. pajunta kūrybos džiaugsmą;
      2. pasitikėjimą savo lėgomis;
      3. eksperimentuoja su įvairiomis vaizduojamosios veiklos priemonėmis, medžiagomis;
      4. pasirinktomis priemonėmis išreiškia savo mintis, įspūdžius, jausmus, norus, svajones ir t.t.
      5. piešia, klijuoja, lipdo.Lavina darbo kultūros ir kompozicijos pojūtį;
      6. lavina pastabumą, atmintį, rankos judesius, koordinaciją, susikaupimą;
      7. ugdo savo individualumą, supratimą, kad netrukdytų ir nemėgdžiotų kito, individualiai išreikštų tai, ką išgyvena;
      8. susipažįsta su meno reprodukcijų albumais, meninėmis ir buitinėmis fotografijomis.
    7. Muzikos erdvėje vaikai:
      1. pratinasi suvokti meniškai vertingą profesionalią muziką;
      2. ugdosi pagarbą liaudies muzikai, įvairiems jos žanrams;
      3. plėtoja muzikinę kalbą įvairia muzikine veikla, kaip: dainavimas, klausymas, grojimas, ritmika,kūryba;
      4. susipažįsta su etninėmis tradicijomis, kalendorinėmis šventėmis, darbu, tikėjimais;
      5. lavina savo muzikinius gabumus;
      6. estetines emocijas, patirtus įspūdžius reiškia judesiais, mimika, kalba, vaidyba

Vertinimo procesas

  1. Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie vaiko ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas
  2. . Vertinimas atliekamas du kartus per mokslo metus:
    1. rugsėjo – spalio mėnesiais, siekiant nustatyti realius vaiko gebėjimus ir patirtį, numatyti tolesnio ugdymo(si) gaires;
    2. gegužės – birželio mėnesiais, siekiant nustatyti individualią vaiko pažangą, informuoti tėvus, numatyti naujus kriterijus grupės aplinkai, individualias ir /ar grupines ugdymo proceso korekcijas.
    3. specialiųjų poreikių turintys vaikai vertinami pagal specialistų, spec. pedagogų rekomendacijas.
  3. Vertinimą vykdo auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, meninio ugdymo pedagogas, logopedas, tėvai ir patys vaikai.
  4. Vertinimui reikalinga informacija renkama naudojant šiuos metodus: stebėjimą, pokalbius su vaiku, vaiko veiklos ir kūrybos produktų analizę, klausimynus tėvams.
  5. Priešmokyklinės grupės ugdytinio pasiekimai ir pažanga vertinama vadovaujantis ,,Priešmokyklinio ugdymo standartu“(Priešmokyklinio ugdymo standartas. Benrosios programos ir išsilavinimo standartai.Vilnius:Švietimo aprūpinimo centras, 2003)
  6. Ikimokyklinės grupės ugdytinio pasiekimai ir pažanga vertinama vadovaujantis ,,Vaiko raidos ir stebėjimo orientyrais“ (Ugdytojų veiklos gairės. Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 1999)
  7. Informacija apie vaiko pasiekimus ir pažangą fiksuojama vaiko ,,Pasiekimų knygutėse“, ,,Ikimokyklinės grupės dienyne“, pedagogo savianalizės dokumentuose, ,,Priešmokyklinės grupės ugdytinio pasiekimų apraše“.
  8. Vaiko veiklos ir kūrybos produktų pavyzdžiai kaupiami vaiko darbų aplanke ir pedagogo duomenų bankuose.
  9. Informacija apie vaiko pasiekimų vertinimo rezultatus teikiama vaiko tėvams individualių pokalbių (konsultacijų) metu.
  10. Informacija vaikui apie jo pasiekimų ir pažangos vertinimą pateikiama žodžiu, taip, kad padėtų vaikui išgyventi sėkmės jausmą, motyvuotų ugdytis, įveikti kliūtis, padėtų suvokti, kad gebėjimai kinta per tam tikrą laiką.
  11. Informacija apie vaiko pasiekimus ir pažangą gali būti perduodama priešmokyklinio ugdymo pedagogui , pradinio ugdymo mokytojui, jiems to pageidaujant.

Baigiamosios nuostatos

  1. Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas planuojamas įstaigos metiniuose ir mėnesiniuose veiklos planuose, ,,Ikimokyklinės grupės dienyne“.
  2. Fiksuojama ir apibendrinama vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo informacija, kuri įtakoja vaiko ugdymo(si) procesą, garantuoja vaiko psichologinį saugumą, turės poveikį planuojant ugdymo procesą .
  3. Vaikų pasiekimai aptariami pedagogų tarybos posėdžiuose, spec. ugdymo komisijos posėdžiuose, individualiuose pokalbiuose su tėvais, su vaiku. Rezultatai panaudojami vertinant ugdymo(si) procesą, ugdymo programos kokybę, planuojant įstaigos veiklą.
  4. ,,Priešmokyklinės grupės ugdytinio pasiekimų aprašas“ saugomas vaiko asmens byloje pagal raštvedybos ir dokumentų archyvavimo reikalavimus.
  5. Ikimokyklinės grupės dienynai saugomi įstaigos archyve pagal raštvedybos ir dokumentų archyvavimo reikalavimus
  6. Ši samprata gali būti keičiama inicijuojant pedagogams, vadovams, pasikeitus veiklą reglamentuojantiems dokumentams.

Rengė 2011 m. LMA taryba;

Galutinė redakcija Vida Simaitienė. Kretinga

Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas Montesori mokykloje

Gyvenimas per trumpas skraidyti plaštakėmis

2019 lapkričio 6 d. 11: 6
2019 m. lapkričio 21 d. 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks knygos apie Domicelę Petrutytę pristatymas

Mokytojų kursai „IKIMOKYKLINIO UGDYMO MONTESSORI PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS“

2019 vasario 21 d. 15:27
Kviečiame visus pedagogus, norinčius patobulinti Montesori mokytojo kvalifikaciją dalyvauti kursuose. Registracija vyks www.semiplius.lt Kursai prasideda 2019 m. kovo 21 d.

Marijos Montessori ugdymo sistema XXI amžiuje

2019 sausio 25 d. 15:39
Marija Montessori kalbėjo apie savo ugdymo filosofiją kaip apie „ugdymą gyvenimui“.

LMA metodinė diena

2018 birželio 5 d. 14:40
Kviečiame visus Lietuvos M. Montessori asociacijos narius dalyvauti Lietuvos M. Montessori asociacijos metodinėje dienoje ,,Suaugęs dirba savo aplinkos gerinimui, vaikas – savęs tobulinimui. Geroji patirtis dirbant pagal M. Montessori metodą“

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija

2018 gegužės 8 d. 8:36
Kviečiame į konferenciją

Kviečiame į Gerojo Ganytojo katechezę

2018 balandžio 6 d. 15:30
Birželio 25-30 dienomis, Kaune vyks GEROJO GANYTOJO KATECHEZĖS 1 dalies 1 lygio kursai

Kviečiame į tarptautinę konferenciją

2018 vasario 21 d. 8:58
Kovo 3-4 dienomis Latvijoje, Rygoje vyks tarptautinė konferencija "Montessori - ugdymas gyvenimui"

Tarptautiniai kursai "Visatos vaikai. Ugdymas pasakojant istorijas Didžiosios Marijos Montessori istorijos"

2018 vasario 8 d. 11:24
2018 m. vasario 15-19 dienomis Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (Vytauto pr, 52, Kaune) vyks dr. Michael J. Dorer kursai.

Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas montesori mokykloje

2014 lapkričio 10 d. 18:49
Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata, vaiko pasiekimų požymiai ir kriterijai,vertinimo procesas

Montesori mokytojo vaidmuo ir kvalifikacija

2014 lapkričio 10 d. 18:27
Pagrindinis M. Montessori pedagoginės sistemos metodais dirbančio mokytojo uždavinys yra skatinti prigimtinių vaiko galių sklaidą ir kurti ugdymo reikmėms pritaikytą aplinką. Mokytojas ne moko, o vadovauja vaiko saviugdai. Jis yra vaiko vidinės raidos stebėtojas, skatintojas ir vadovas. M. Montessori pedagoginėje sistemoje mokytoją iš dalies pavaduoja mokomoji medžiaga, kurioje yra numatyta klaidų kontrolė, sudaranti sąlygas kiekvieno vaiko saviugdai.

Dalyvavome seminare ,,Gerasis Ganytojas pagal M.Montessori“

2014 lapkričio 10 d. 10:43
Vasario 23 d. dalyvavome seminare ,,Gerasis Ganytojas pagal M.Montessori“, kurį organizavo Lietuvos M. Montessori asociacija, Kaune VšĮ mokykloje ,,Būk savimi“. Seminarą vedė viešnios iš JAV Marytė Kucinienė, Jane Wirengard, Loreto Wille.

Ikimokyklinio ugdymo Montessori pedagogų rengimas

2014 lapkričio 6 d. 13: 8
Programos turinys dėstomas žiemos, pavasario, vasaros, rudens ciklais. Ciklų trukmė savaitė laiko. Užsiėmimai vyksta Montesorinėse įstaigose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose. Pirmaisiais metais teorinės paskaitos derinamos su auditoriniais praktiniais užsiėmimais. Antrieji metai skiriami savarankiškom studijom, praktiniam darbui su vaikais, vadovaujant mentoriui, dalyvaujant dėstytojui – praktikos vadovui ir praktiniams auditoriniams užsiėmimams, toliau tęsiamas teorinis kursas. Teorinėms paskaitoms skiriama 62 val., auditoriniams praktiniams 114 val., praktika val., savarankiškoms studijoms 105 val. Skiriamas laikas atsiskaitymui, savarankiško darbo pristatymui 40 val.

Tarptautinė konferencija ,,Vaikas – Dievo dovana“

2013 lapkričio 1 d. 20:58
Vasario 22 d. Kaune, Lietuvos švietimo istorijos muziejuje vyko tarptautinė konferencija ,,Vaikas – Dievo dovana“ , skirta montessori mokytojos Domicelės Petrutytės 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Lietuvos m. Montessori asociacijos kvietimas

2012 birželio 1 d. 13:27
2012 m. birželio 9 d. kviečiame visus Lietuvos M. Montessori asociacijos narius ir besidominčius Marijos Montessori pedagogika dalyvauti renginyje skirtame garbingoms Lietuvos mokytojoms - Marijai Varnienei, Domicelei Petrutytei ir Onutei Matulaitytei-Keturkienei.

Montesori mokytojo kompetencijų aprašas

2011 vasario 8 d. 13:32
M. Montessori pedagoginės filosofijos išmanymas, ugdomosios aplinkos kūrimas, ugdomojo proceso planavimas ir organizavimas

Konferencija „M. Montessori metodo reikšmė vaiko kompetencijų ugdymui(si)“

2009 balandžio 5 d. 10:56
Lietuvos marijos montessori asociacija, tarptautinė vaiko vystymosi reabilitacijos akademija, kauno miesto pedagogų kvalifikacijos centras, kauno apskrities pedagoginis muziejus, organizuoja konferenciją „m. Montessori metodo reikšmė vaiko kompetencijų ugdymui(si)“, skirtą lietuvos ikimokyklinių, priešmokyklinių ir pradinių klasių mokytojams ir tėvams.